Pažiūrėkite "Ieškome seniausio JURA kavos aparato Baltijos šalyse!" su akcijos laimėtojo istorija

Iš viso į tris šalis buvo išsiųstos 49 senų JURA kavos aparatų istorijos, dėkojame visiems dalyviams. Istorijos buvo įvairios ir puikiai parodė, kokį svarbų vaidmenį šeimoje gali atlikti kavos aparatas iš kartos į kartą. Šiose istorijose aprašytų aparatų vidutinis tarnavimo laikas buvo maždaug 16 metų. Visiškai naują kavos aparatą JURA J10 laimėjo Anastasija iš Latvijos. Anastasija vis dar turi JURA, įsigytą iki 2000-ųjų. 7 narių vertinimo komisija, siekdama nustatyti nugalėtoją, be kavos aparato amžiaus, įvertino pateiktos istorijos asmenybę ir turinį.

Anastasija ir jos istorija iš JURA Superautomatica

Prieš daug metų, kai mano senelis buvo dar jaunas vyras, jis keliavo aplankyti savo vaikystės draugo, daug metų gyvenančio Šveicarijoje. Tai buvo pirmas kartas, kai jis išvyko taip toli nuo namų, o kelionę jis prisiminė kaip vieną ryškiausių savo gyvenimo akimirkų. Jie daug laiko praleido kalnuose, gėrė vyną ir kalbėjosi iki vėlumos. Šios kelionės metu draugas jam padovanojo JURA kavos aparatą, kuris tuo metu buvo kažkas labai ypatingo, kone egzotiško.

Senelis sakė, kad kavos aparato parvežimas į Latviją buvo nuotykis savaime. Jis buvo didelis, sunkus ir pareikalavo daug pastangų, bet jis nepasidavė. Jau tada jaučiau, kad tai bus kažkas daugiau nei tik kavos aparatas.

Įrengtas mažoje virtuvėje, jis tapo namų širdimi. Kiekvieną rytą jis ruošdavo kavą sau ir močiutei, o visi namai prisipildydavo šviežiai maltos kavos kvapo.

Kai buvau labai jauna, man tai atrodė kaip magiškas prietaisas. Man patiko spausti mygtukus, klausytis švelnaus jo dūzgimo ir žiūrėti, kaip puodelis prisipildo kvapnaus gėrimo. Su seneliu žaidėme kavinėje. Aš užsidėjau prijuostę, o jis sėdėjo prie virtuvės stalo kaip klientas, kuris visada užsisakydavo ką nors ypatingo. Pavaišinau jam įsivaizduojamą kavą, o jis apsimetė geriantis ją ir gyrė mano baristos įgūdžius.

Jis visada rūpinosi, kad nieko nesulaužyčiau. Jo brangioji JURA buvo beveik kaip šeimos palikimas. Jis dažnai sakydavo: "Šis aparatas nėra tik metalas ir laidai. Jis pilnas prisiminimų. Kiekvienas gurkšnis turi gyvenimo skonį."

Praėjo metai. Užaugau, bet kaskart grįžus namo virtuvėje vis dar stovėjo tas pats JURA kavos aparatas. Senelis vis dar naudojo, nors ir rečiau. Ypatingais rytais arba atėjus svečiams. Jis sakė: "Gera kava nėra gerti skubant. Tam reikia laiko, tylos ir ramybės."

Kai senelis mus paliko, namuose tapo tyliau. Pasiėmiau kavos aparatą. Kruopščiai išvaliau ir patikrinau, ar viskas veikia. Jis vis dar buvo geras ir patikimas, kaip ir senelis. Dabar jis stovi mano virtuvėje, tarp kitų modernių prietaisų, tačiau turi savo charakterį ir istoriją.

Nenaudoju dažnai. Ne todėl, kad jis blogas, bet kiekvieną kartą, kai jį naudoju, jis man turi ypatingą reikšmę. Tai ne tik kava. Tai vaikystės prisiminimas, jaukūs rytai prie senelio stalo, žaidimai, juokas ir šiluma. Manau, kad dalis senelio gyvena šiame kavos aparate.

Įjungus pajuntu šviežiai maltos kavos kvapą ir išgirstu pažįstamą garsą. Atrodo, kad senelis vėl yra šalia manęs. Ir ta kava... Taip, tai vis dar pati geriausia kava pasaulyje.

Istorijos autorė: Anastasija Šulga.